Tiriant DGTS algoritmus labai svarbu žinoti SES kitimo greitį ties debesų kraštais. Jam imituoti naudojamas Gauso filtras, kurio impulsinė charakteristika yra tokia:
, (5)
, (6)
čia: B(v) – filtro praleidžiamųjų dažnių juostos plotis, priklausantis nuo vėjo greičio ν; TS – įėjimo signalo diskretizacijos periodas.
Vėjo greitis ν apskaičiuojamas remiantis vidutinio vėjo greičiu νm nagrinėjamą mėnesį ir statistiniu koeficientu k(t) taip:
. (6)
Keičiant praleidžiamųjų dažnių juostos plotį B(v) imituojamas vėjo greičio poveikis debesuotumui. Imituojant mažą vėjo greitį, nustatoma siaura filtro praleidžiamųjų dažnių juosta. Tada saulės energijos srautas kinta lėtai. Dideliam vėjo greičiui imituoti praleidžiamųjų dažnių juosta turi būti plati. Šiuo atveju gaunamas staigus SES kitimas.
Debesuotumo bloke apskaičiuojamas SES dangaus skaidrumo koeficientas , kuris yra lygus 1, kai dangus visiškai skaidrus ir 0, kai SES nepatenka tiesiogiai ant saulės elemento paviršiaus.
Debesų poveikis SES veikiančiam saulės elemento paviršių apskaičiuojamas taip:
(7)
Iš išraiškos (7) matome, kad esant storam debesų sluoksniui () tiesioginis ir atspindėtas SES nuo žemė paviršiaus visiškai nuslopinami. Saulės elemento paviršių pasiekia tik apie 37 % išsklaidyto atmosferoje saulės energijos srauto.
Modelio patikros metu buvo palygintas debesuotą dieną piranometru išmatuotas SES ir apskaičiuotas pagal sukurtą modelį SES. Palyginimo rezultatai pateikti 2 pav. Iš paveikslo matyti, kad modeliavimo pasėkoje imituotas SES yra labai panašus realųjį. Taigi modelis yra tinkamas DGTS algoritmų tyrimui.
