• XULOSA FOYDALANILGAN ADABIYOTLAR. KIRISH
  • BEVOSITA POTENSIOMETRIYA. Voltametriya
  • Mundarija: kirish asosiy qism




    Download 70.04 Kb.
    bet1/7
    Sana23.05.2023
    Hajmi70.04 Kb.
    #63470
      1   2   3   4   5   6   7
    Bog'liq
    ANALITIKA mustaqil ish
    \'5-Mavzu Ped Nazariya1, o\'zbekistonda korrupsiyaga qarshi kurashish mexanizimlari, Дерево, rgaerg

    Mundarija:

    1. KIRISH

    2. ASOSIY QISM

    1. Voltametriya

    2. Potensiometriya

    3. Elektrod jarayonlarining mexanizmi

    4. Potensiometriyada ishlatiladigan elektrodlar

    5. Elektrod jarayonlarining mexanizmi

    6. Taqqoslash elektrodlari

    7. Bevosita potensiometriya

    1. XULOSA

    2. FOYDALANILGAN ADABIYOTLAR.

    KIRISH
    Аналитик кимё кимёвий анализ методлари \акдааги фан булиб, олий укув юртларининг кимё ва кимёвий технология факултетларининг талабалари томонидан урганиладиган умумкимёвий Укув фанлари ичида асосийларидан бири хисобланади. Аналитик кимё инсоннинг ишлаб чикариш фаолияти билан боЕланган. Бинобарин, хом ашёлар ёки махсулотлар таркибидаги асосий компонентлар ва крлдикдар микдори хакида маълумотларга эга булмасдан, металлургия, кимё, дориш унослик ва бошка саноат тармокларининг технологик жараёнларини мохирона ривожлантириш хамда бошкариш мумкин эмас. Аналитик кимё ёш мутахассисларни тайёрлаш жараёнида мухим тарбиявий вазифани бажаришга хисса кУшади, булажак кимёгарларда бошка кимё фанлари ва умумилмий фанлар билан биргаликда илмий материалистик дунёкарашни шакллантиришга хизмат килади, шунингдек, махсус билимларга мустахкам асос булади. Аналитик кимё олий Укув юртларида, одатда, анорганик кимё фанидан кейин Урганилади. Купгина анорганик моддаларни сифат ва микдорий жихатдан аниклашда органик реагентларнинг кенг микёсда кулланила бошлаши аналитик кимёни урганишни органик кимёдаги билимлар асосида хам олиб боришни такозо килади.
    BEVOSITA POTENSIOMETRIYA.
    Voltametriya. Potensiometriya usuli voltametriya usulining xususiy holidir. Voltametriya usuli tok kuchi doimiy bo‘lganda potensialni o‘lchashga asoslangan. Voltametriyada E=(c)i (bu yerda E – elektrod potensiali; c – konsentratsiya; i – tok kuchi) funksiya o‘rganiladi. Potensiometriyada esa E=(c)i=0 funksiya o‘rganiladi, ya’ni potensiometriyada elektrodlarga tok berilmaydi (i=0). Agar elektrodga kichik qiymatli tok kuchi berilsa, bu usul voltametriya (IYUPAK) yoki tok ishtirokidagi potensiometriya deb yuritiladi. Agar elektrodlardan biri qutblansa, bu usul bitta qutblangan elektrodli voltametriya deyiladi. Agar taqqoslash elektrodi o‘rnida ham qutblangan elektrod ishlatilsa, bu usul ikkita qutblangan elektrodli voltametriya deb ataladi. Voltametriya usuli qaytmas oksred juftlarni tekshirish uchun qulay usul hisoblanadi. Tok ta’siridan yetarlicha qaytar bo‘lmagan juftlarning qaytarligi ortadi. Qaytmas juftlarni voltametrik titrlaganda, potensial sakrashi potensiometrik titrlashdagiga qaraganda ancha katta bo‘ladi. Bu usul adabiyotlarda bitta yoki ikkita qutblangan elektrodli potensiometrik titrlash deb ham yuritiladi.

    Download 70.04 Kb.
      1   2   3   4   5   6   7




    Download 70.04 Kb.